Apie DirvAgroch_DR10LT – agrocheminių dirvožemių savybių erdvinių duomenų rinkinį

Dirvožemio agrocheminių savybių duomenų rinkinys (DirvAgroch_DR10LT)

Nuo 2005 metų Lietuvoje pradėti nacionalinio masto dirvožemio agrocheminiai tyrimai bei duomenų sisteminimas ir integravimas į geografinės informacijos sistemų duomenų bazes. 2007 metais patvirtinta Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimų programa, kurioje apibrėžti tikslai, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės ir vertinimo kriterijai, o duomenų kaupimas numatytas Žemės našumo vertinimo duomenų bazėje (ŽNV_DB10LT). 2008 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-207 patvirtintoje programoje numatyta sukurti DirvAgroch_DB10LT duomenų bazę. Agrocheminių tyrimų programa tęsta etapais: 2010–2012, 2013–2015 ir 2016–2020 metais, o duomenys ir toliau buvo kaupiami DirvAgroch_DB10LT duomenų bazėje.

2023 m. patvirtintose Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos nuostatose DirvAgroch_DB10LT duomenų bazė jau buvo apibrėžta kaip Agrocheminių dirvožemių savybių duomenų rinkinys DirvAgroch_DR10LT. Jame saugoma informacija apie dirvožemių pH (rūgštumo), judriojo fosforo, judriojo kalio, mineralinio azoto, mineralinės sieros, humuso (organinės anglies), judriojo kalcio, judriojo magnio, judriojo aliuminio, judriųjų mikroelementų (B, Zn, Mn, Cu, Fe, Mo, Co), sunkiųjų metalų (Cd, Cr, Ni, Pb, As), mainų katijonų ir kt. kiekį.

2023 m. Europos Komisijos 2023/0232 direktyvos pasiūlymas paskatino iš naujo įvertinti DirvAgroch_DR10LT reikšmę. Todėl 2025 metais patvirtinta Dirvožemio agrocheminių savybių nustatymo metodika bei Agrocheminių dirvožemio savybių duomenų rinkinio specifikacija. Jų tikslas – užtikrinti duomenų kokybę, nuoseklumą ir pritaikomumą žemės ūkio politikos formavimui bei aplinkosaugos sprendimams.

Agrocheminės dirvožemio savybės – tai kompleksinis dirvožemio savybių rinkinys, kuriame atsispindi augalams prieinamų cheminių elementų ir jų junginių bei organinių medžiagų kiekis ir pasiskirstymas (azotingumas, boringumas, fosforingumas, humusingumas ir kt.), rūgštingumas ir kitos dirvožemio savybės. Šios savybės lemia augalų augimo sąlygas, derlingumą ir poveikį aplinkai. Tai tarsi dirvožemio „cheminis portretas“, atskleidžiantis jo gyvybingumą ir gebėjimą palaikyti augalų gyvavimą.

Agrocheminių dirvožemio savybių tyrimas įvardinamas kaip viršutinio dirbamosios žemės sluoksnio (armens) ėminių tyrimas. Jo rezultatas – parengta skaitmeninė kartografinė medžiaga, pažyminti dirvožemio ėmimo vietas, kontūrus ir (arba) sklypų vidutinius agrocheminių savybių rodiklius.

Dirvožemio armuo apibrėžiamas kaip viršutinis dirbamosios žemės sluoksnis, dažniausiai tamsios spalvos. Jame sukaupta daugiau organinių ir maisto medžiagų negu podirvyje. Šis sluoksnis yra gyvybiškai svarbus augalų mitybai ir dirvožemio biologiniam aktyvumui, todėl jo tyrimas yra esminė agrocheminės analizės dalis.