Dirvožemio erozija

2024-03-18

Dirvožemio praradimas dėl vandens erozijos yra viena iš pagrindinių žemės degradacijos grėsmių visame pasaulyje. Anksčiau atliktuose tyrimuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas konkretiems regionams, bet nebuvo atliktos ilgalaikio poveikio pasaulinei rinkai analizės. Sartori M. ir kt. (Joint Research Centre, EU) atlikto mokslinio tyrimo „Remaining Loyal to Our Soil: A Prospective Integrated Assessment of Soil Erosion on Global Food Security“ tikslas ir buvo užpildyti esamą spragą. Taikant biofizinį modelį, mokslininkai nustatė, kad vandeninė dirvožemio erozija 2015-2070 m. turėtų padidėti 30%, 51% arba 66%, įvertinus tris klimato-ekonomikos scenarijus: Tvarumas (angl. Sustainability) RCP2.6-SSP1, Kelio vidurys (angl. Middle of the road) RCP4.5-SSP2 ir Iškastinio kuro plėtra (angl. Fossil-fuelled development) RCP2.6-RCP8.5. Šiame tyrime buvo vertinami socialiniai aspektai (angl. Shared Socioeconomic Pathways), tokie kaip ekonominiai, demografiniai, socialiniai, aplinkos ir valstybės valdymo veiksniai bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų (angl. Representative Concentration Pathway) pasikeitimai, naudojant Pasaulinio dirvožemio erozijos modeliavimo (GloSEM) platformą  bei RUSLE ir MAGNET modelius.

Gauti rezultatai parodė, kad priklausomai nuo būsimo scenarijaus, ekonomikos susitraukimas 2015-2070 m. svyruos nuo 216 mlrd. iki 625 mlrd. USD ir tai sudarys nuo 0.06% iki 0.12%, o kasmetiniai nuostoliai sieks nuo 4 iki 11 mlrd. USD. Nustatyta, kad dirvožemio erozija gali kelti rimtą žemės ūkio gamybos iššūkį tokiuose pažeidžiamose regionuose, kaip Centrinė ir Pietų Afrika, Indija, Indonezija ir Kinija. Prognozuojama, kad ES-27 ir likusiose Europos šalyse dirvožemio erozija didės, ypač Pietų Europoje ir Balkanų pusiasalyje, todėl sumažės žemės ūkio kultūrų produktyvumas bei padidės ekonominiai nuostoliai. Esant blogiausiam scenarijui, žemės ūkio gamybos nuostoliai pasėliams visame pasaulyje iki 2070 m. gali siekti 352 mln. tonų. Sumažėjęs dirvožemio našumas dėl erozijos didina žemės paklausą. Numatoma, kad žemės plotų naudojimas padidės 167,000 km2, o vandens sunaudojimas padidės 10 mlrd. m3.

Įvairūs ilgalaikiai socioekonominiai ir aplinkosauginiai sprendimai patvirtina tvaraus valdymo praktikos privalumus kovojant su rinkos ir aplinkos įtampomis, kurias sukelia dirvožemio erozija. Sartori M. ir kt. mokslininkai pateikė išvadą, kad laisva ir sąžininga prekyba yra labai svarbi, kad mažiau paveikti regionai galėtų plėsti (nežymiai) savo gamybą ir taip sušvelninti rinkos įtampą, kuri, kaip tikimasi, atsiras labiau paveiktose pasaulio vietose.