Žemė – gyvybės lopšys ir žmogaus veiklos pagrindas

Žemė – tai ne vien fizinis paviršius, kuriuo judame kasdien, bet ir sudėtinga gamtinė sistema, apimanti viršutinį Žemės plutos sluoksnį (litosferą). Lietuvos Respublikos kontekste žemė suprantama kaip sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys, esantys žemės paviršiuje bei apibrėžiama pagal gamtines (pvz., dirvožemio sudėtis, reljefas, klimatas) ir ūkines (pvz., žemės naudojimo paskirtis, našumas, infrastruktūra) charakteristikas.

Žemės našumas – dirvožemio gebėjimas kurti gyvybę

Žemės našumas – žemės ūkio naudmenų dirvožemio gebėjimas išauginti augalų derlių. Tai ne vien fizinis ar cheminis potencialas, bet ir gyvybinė jėga, slypinti dirvožemio struktūroje, mikroorganizmų veikloje, vandens ir oro cirkuliacijoje. Šis gebėjimas išreiškiamas žemės našumo balu – sutartiniu vienetu, leidžiančiu palyginti skirtingų teritorijų produktyvumą. Tai tarsi žemės kalba, kuria ji prabyla apie savo galimybes ir ribas. Vertinant žemės našumą yra analizuojamos konkrečios teritorijos žemės ūkio naudmenos, jų dirvožemio savybės, derlingumo potencialas. Tai procesas, kuriame susipina mokslas ir praktika – duomenys renkami, apibendrinami, o gavus naujos informacijos apie gamtines ir ūkines savybes, žemės našumas tikslinamas. 

Dirvožemis – gyvasis Žemės sluoksnis

Dirvožemis yra viršutinis purusis Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršinėse uolienose, veikiamose vandens, oro, gyvųjų organizmų. Tai ne tik fizinė terpė, bet ir gyvas organizmas, gebantis duoti augalų derlių. Jo derlingumas – tai gebėjimas aprūpinti augalus maisto medžiagomis, drėgme, šiluma ir oru, sudaryti palankią fizikinę bei cheminę aplinką augalų augimui, vystymuisi ir plitimui. Dirvožemis yra ne tik gamtos kūrinys, bet ir kultūros dalis, nes nuo jo priklauso mūsų maistas, kraštovaizdis, ekonomika ir net tautos tapatybė. Jis – tylus, bet galingas gyvybės šaltinis, kurio vertę privalome saugoti, pažinti ir puoselėti.

Dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys (Dirv_DR10LT)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-207 „Dėl žemės našumo vertinimo duomenų bazės kūrimo ir duomenų atnaujinimo 2008–2011 metais programos bei žemės našumo vertinimo taisyklių patvirtinimo“, 1999 m. buvo pradėta kurti skaitmeninė Lietuvos dirvožemių duomenų bazė Dirv_DB10LT (toliau – Dirv_DB10LT), kurioje kaupiama informacija apie dirvožemių atmainų kontūrus, tipologinius vienetus ir granuliometrinę sudėtį bei buvo įdiegta Lietuvos tipologinė dirvožemių klasifikacija LTDK-99 (toliau – LTDK-99), atitinkanti tarptautinius standartus. Kartu pradėta taikyti dirvožemio granuliometrinės sudėties klasifikacija pagal Fere grafinės išraiškos trikampio sistemą, leidžianti tiksliai įvertinti dirvožemio struktūrą ir ūkinę vertę.  Dirvožemiai klasifikuojami pagal FAO-97(98) klasifikaciją atitinkančius Lietuvos sistematinius dirvožemio vienetus (SDV), kurie naudojami Dirv_DB10LT duomenų bazėje dirvožemių kontūrams ir jų savybėms apibūdinti. Šioje duomenų bazėje registruojamos dirvožemio ir podirvio savybės: sluoksnio gylis, granuliometrinė sudėtis, dalelių ir organinių medžiagų struktūra bei sudėtis, akmeningumas, erozija, vidutinis nuolydis (kai taikoma), vandens sulaikymo pajėgumas.
Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (INSPIRE direktyva), Lietuvoje pradėta kurti erdvinių duomenų infrastruktūra, skirta užtikrinti duomenų sąveiką, prieinamumą ir panaudojamumą aplinkos politikos srityje. Šios direktyvos kontekste buvo pereita nuo tradicinės duomenų bazės prie Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 mastelio dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT (toliau – Dirv_DR10LT), kurį sudaro pagal LTDK-99 klasifikaciją ir Lietuvos dirvožemio tipologinių vienetų bendrąjį sistematinį sąrašą LT_DTV96 susisteminti ir koduoti duomenys apie Lietuvos dirvožemių išsidėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes bei kitas charakteristikas.