Dirvožemių savybės

Dirvožemiai su storu organiniu sluoksniu:

Durpžemiai (Histosols);

Antropogeninių veiksnių paveikti dirvožemiai:

Trąšažemiai (Anthrosols); Technogeniniai (Technosols);

Ribojantys augalų šaknų augimą dirvožemiai:

Ledžemiai (Cryosols); Kalkžemiai (Leptosols); Sūrožemiai (Solonetz); Verūžemiai (Vertisols); Druskožemiai (Solonchaks);

Dirvožemiai, kuriuose padidėjęs Al ir Fe kiekis:

Šlynžemiai (Gleysols); Vulkanžemiai (Andosols); Jauražemiai (Podzols); Plytžemiai (Plinthosols); Palvažemiai (Planosols); Stagnažemiai (Stagnosols); Blizgažemiai (Nitisols); Geležaliuminžemiai (Ferralsols);

Būdingas ryškus organinės medžiagos kaupimasis viršutiniame dirvos sluoksnyje:

Juodžemiai (Chernozems); Kaštonžemiai (Kastanozems); Juosvažemiai (Phaeozems); Pilkžemiai (Umbrisols);

Dirvožemiai kaupiantys tirpias druskas ir kitas medžiagas:

Kietžemiai (Durisols); Gipsažemiai (Gypsisols); Kalciažemiai (Calcisols);

Molingą horizontą turintys dirvožemiai:

Balkšvažemiai (Retisols); Rūgštžemiai (Acrisols); Geltonžemiai (Lixisols); Aliuminžemiai (Alisols); Išplautžemiai (Luvisols);

Dirvožemiai su silpnai išreikštais horizontais:

Rudžemiai (Cambisols); Salpžemiai (Fluvisols); Smėlžemiai (Arenosols); Pradžiažemiai (Regosols);