Fosforas – vienas svarbiausių augalų mitybos elementų, būtinas augalų augimui, šaknų vystymuisi ir derliui. Tačiau dirvožemyje jis gana mažai judrus: jungiasi su kalcio, geležies ar aliuminio junginiais ir tampa sunkiau prieinamas augalams. Fosforo kiekis dirvožemyje priklauso nuo jo tipo, pH, drėgmės, organinių medžiagų kiekio bei tręšimo praktikos.
VDU ŽŪA Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija nuo 1993 m. vykdo ilgalaikius dirvožemio agrocheminius tyrimus. 2025 m. tirti Kretingos, Kėdainių ir Zarasų rajonų dirvožemiai, atstovaujantys Vakarų, Vidurio ir Rytų Lietuvos regionams.
Judriojo fosforo kiekiai skirtingų Lietuvos zonų dirvožemiuose
Bendra šalies dirvožemių būklė rodo aiškius zoninius skirtumus. Vidurio Lietuvoje judriojo P₂O₅ kiekiai išlieka vieni aukščiausių, o Vakarų ir Rytų regionuose – priešingai – dažnai perpus ar dar mažesni (1 lentelė). Šiuos skirtumus lemia dirvodarinės uolienos cheminė sudėtis bei tręšimo fosforo ir organinėmis trąšomis intensyvumas. Vertinant dirvožemių apsirūpinimą judriuoju P2O5, pirmiausia atsižvelgiama į tai, kokią dalį sudaro labai mažai (≤ 50 mg kg-1) ir sąlygiškai daug (>150 mg kg-1) šio judriojo elemento turintys dirvožemiai. Šiuo metu sąlygiškai daug fosforo turinčių dirvožemių Vakarų Lietuvoje vidutiniškai yra apie 15,4 %, Rytų – 24,1 %, o Vidurio – beveik pusė tirto ploto (47,5 %). Per pastarąjį dešimtmetį, dėl intensyvesnio tręšimo Vidurio Lietuvoje, kur gausu intensyvios gamybos ūkių, sąlygiškai daug (>150 mg/kg) judriojo P₂O₅ turinčių dirvožemių padaugėjo vidutiniškai 7,1 % vnt., tuo pat metu sumažėjo labai mažai, mažai ir vidutiniškai fosforingų plotų. Priešingai, Vakarų ir Rytų regionuose, kur augalininkystė mažiau intensyvi, sąlygiškai daug fosforo turinčių dirvožemių, nors ir nežymiai, nustatyta mažiau. Be to, labai mažo ir mažo fosforingumo dirvožemiai Vakarų Lietuvoje užima vidutiniškai daugiau nei du trečdalius (69,4 %), o Rytų Lietuvoje – 57,3 % tirto ploto. Per pastarąjį dešimtmetį labai mažai fosforingų dirvožemių plotai tiek Vakarų, tiek Rytų Lietuvoje tendencingai didėja, nors ir nežymiai – atitinkamai 1,7 % ir 3,0 % vnt. Tai verčia susimąstyti. Nors judriojo P₂O₅ pokyčiai atskirose turtingumo grupėse nėra labai ryškūs, lyginant su ankstesniais tyrimais, tendencijos aiškiai rodo, kad kai kuriuose Vakarų ir Rytų Lietuvos rajonuose augalai fosforu tręšiami nepakankamai ir neracionaliai.
Skirtingų regionų situacija: nuo gerėjančios iki prastėjančios
Tyrimai atskleidė ryškius skirtumus tarp Kretingos, Kėdainių ir Zarasų rajonų dirvožemių aprūpinimo judriuoju fosforu. Geriausia situacija nustatyta Kėdainių rajone, priklausančiame Vidurio Lietuvos zonai. Čia sąlygiškai daug fosforo turintys dirvožemiai sudaro net 79,2 % tirto ploto, o kai kuriose kadastro vietovėse šis rodiklis siekia net 95–99 % (1 pav.). Per daugiau kaip dešimtmetį tokių dirvožemių dar padaugėjo 2,9 % vnt., kas rodo racionalesnio ir intensyvesnio tręšimo poveikį.
Kretingos rajone situacija taip pat gerėja, nors dirvožemiai iš prigimties nėra turtingi fosforu. Čia sąlygiškai daug fosforo turintys dirvožemiai sudaro 21,4 % tirto ploto, o jų plotai per dešimtmetį padidėjo 3,1 % vnt. (2 pav.). Ypač svarbu tai, kad labai mažai fosforo turinčių dirvožemių sumažėjo net 14,5 % vnt. Teigiami pokyčiai siejami su racionalesniu fosforo ir organinių trąšų naudojimu. Vis dėlto daugiau nei pusė rajono dirvožemių (52,5 %) tebėra mažai arba labai mažai aprūpinti fosforu, todėl subalansuotas tręšimas išlieka būtinas.
Priešinga situacija nustatyta Zarasų rajone. Čia labai mažai ir mažai fosforo turintys dirvožemiai sudaro net 65,7 % tirto ploto, o sąlygiškai daug fosforo turintys dirvožemiai – tik 18 %. Per pastarąjį dešimtmetį labai mažai fosforo turinčių dirvožemių padaugėjo 5,5 % vnt., o gerai aprūpintų fosforu sumažėjo 3,4 % vnt. Kai kuriose kadastro vietovėse, pavyzdžiui, Pakalniškių ir Užtiltės, neigiami pokyčiai buvo itin ryškūs. Tai rodo senkančias fosforo atsargas ir būtinybę taikyti tikslingesnį tręšimą.
Šiuos skirtumus lemia ne tik tręšimo intensyvumas, bet ir gamtinės sąlygos. Vidurio Lietuvoje vyrauja sunkesni ir derlingesni dirvožemiai, geriau išlaikantys maisto medžiagas, o lengvesniuose Rytų Lietuvos dirvožemiuose fosforas greičiau išplaunamas. Vakarų Lietuvoje fosforo prieinamumą papildomai mažina didesnis kritulių kiekis ir drėgmės perteklius.
Apibendrinimas. Tyrimų rezultatai rodo, kad judriojo fosforo kiekiai Lietuvos dirvožemiuose labai priklauso ne tik nuo gamtinių sąlygų, bet ir nuo ūkininkavimo intensyvumo bei tręšimo praktikos. Geriausiai fosforu aprūpinti Vidurio Lietuvos dirvožemiai, o Vakarų ir ypač Rytų Lietuvoje vis dar vyrauja mažai fosforo turintys plotai.
Siekiant išlaikyti stabilų derlių, dirvožemio derlingumą ir efektyviai naudoti fosforo trąšas, svarbu reguliariai atlikti dirvožemio agrocheminius tyrimus ir tręšimą planuoti pagal realų dirvožemio aprūpinimą judriuoju fosforu. Racionalus tręšimas leidžia ne tik palaikyti optimalų maisto medžiagų balansą dirvožemyje, bet ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai bei užtikrinti tvaresnį ūkininkavimą ateityje.
Dr. Aistė Masevičienė
Dr. Lina Žičkienė
VDU ŽŪA Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija
2026-06-02